2022 05 07 Domeikavos bažnyčioje Sutvirtinimą teikė kardinolas S. Tamkevičius
Gegužės 7 dieną, šeštadienį Domeikavos Lietuvos kankinių bažnyčioje šv. Mišias aukojo ir Sutvirtinimo sakramentą teikė Jo Eminencija kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ.
Jo Eminencijai dėkojo už atvykimą į Domeikavos Lietuvos kankinių bažnyčią klebonas kun. Gintaras Pūras, sutvirtinamieji, jų tėveliai bei Domeikavos seniūnė Lina Mišeikienė. Kardinolas S. Tamkevičius suteikė Sutvirtinimo sakramentą kelioms dešimtims jaunimo iš Domeikavos ir Lapių šv. Jono Krikštytojo parapijų.
Nuoširdžiai sveikiname Jo Eminenciją Sigitą Tamkevičių kunigystės 60 metų jubiliejaus proga bei linkime sveikatos ir ilgų gyvenimo metų.
Šiemet minime 50-ies metų sukaktį nuo pirmojo Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos numerio pasirodymo. Gerb. kardinolas S. Tamkevičius buvo ilgametis pogrindinės „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ redaktorius. Jūsų Eminencija, esame dėkingi už Jūsų kovą dėl tikėjimo ir Lietuvos laisvės.
Kardinolo Sigito Tamkevičiaus SJ homilija.
Kiekvienam iš jūsų, kurie priimate Sutvirtinimo sakramentą, yra didelė šventė žyminti jūsų dvasinę brandą. Pirmasis dvasinės brandos laiptelis buvo jūsų Krikšto diena, kurios tikriausiai neprisimenate. Antrasis dvasinės brandos laiptelis – jūsų Pirmoji Šventoji Komunija. Sutvirtinimo sakramentas žymi dvasinės brandos trečiąją pakopą. Sutvirtinimo sakramentas žymi, kad jūs tapote sąmoningais Jėzaus draugais ir pilnai įsijungiate į Jėzaus draugų bendruomenę. Ta bendruomenė vadinasi Bažnyčia. Pradėjote sąmoningą draugystę su Jėzumi. Tačiau ir šitas žingsnis yra tik dvasinės kelionės pradžia. Priėmus Sutvirtinimą ir gavus Šventosios Dvasios dovanas negalima sustoti. Draugystė su Jėzumi kviečia ateityje daryti tai, ko nori Jėzus ir nedaryti nieko, ko Jis nenori. Ko iš mūsų nori Jėzus? Jis pats tai pasako „jei laikysitės mano įsakymų – pasiliksite mano meilėje. Kaip aš, kad vykdau savo Tėvo įsakymus ir pasilieku Jo meilėje.” Kiekvieno tikinčio žmogaus gyvenime yra labai svarbūs du dalykai – tikėjimas ir meilė. Jei žmogus neturi tikėjimo ir meilės, jis neturi gyvenimo pagrindo, jo visas gyvenimas yra pastatytas Evangelijos žodžiais tariant, ant smėlio. Kai Jėzus gyveno žemėje, Jis pastoviai kalbėjo apie tikėjimą ir meilę. Šios dvi dorybės yra neperskiriamos. Jeigu nori rimtai augti savo tikėjime, turi augti ir meilėje. Tikėjimas nėra tik maldų kalbėjimas ir bažnyčios lankymas. Tikėti, tai priimti Jėzų į savo gyvenimą ir keliauti su Juo. Tikėti, tai viską sudėti į Jėzaus rankas – pilnai Juo pasitikėti. Meilė nėra tik emocija. Emocija ir jausmai gali greitai kilti ir praeiti. Meilė yra gero darymas kitiems. Tai pastanga kitą, šalia esantį padaryti laiminą. Meilė niekaip nesuderinama su egoizmu, savimeile, kai žmogus mąsto tik apie save. Tikra meilė yra Dievo dovana. Ir ji mumyse tiek subręsta, kiek subręsta ir pats tikėjimas. Paviršutiniškas tikėjimas paprastai žmogui būna sunki našta: reikia melstis, reikia išpažinties, laikytis įsakymų. Jei žmogus turi brandų tikėjimą, kuris eina drauge su meile, tuomet tikėjimas tampa sparnais, kurie žmogų neša per gyvenimą. Tikėti ir mylėti nėra taip paprasta, kaip iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti. Jėzus aiškiai yra pasakęs: „be manęs jūs nieko negalite padaryti.” Po Sekminių stebuklo, kai Šventoji Dvasia nužengė ant apaštalų, jie neatpažįstamai pasikeitė. Jie tapo drąsūs eiti į pasaulį ir liudyti mirusį ir prisikėlusį Jėzų. Šiandien viešai išpažinti tikėjimą taip pat reikia drąsos. Gaudami Šventosios Dvasios dovanas gausite ir drąsos nebijoti būti tuo, kuo esate – nebijoti pasirodyti tikinčiais ir mylinčiais žmones darbe, mokykloje, gimnazijoje, vėliau universitete ir profesiniame gyvenime. Retai praktikuojamas tikėjimas nepastebimai sunyksta. Šiandien matome daug suaugusių žmonių, kurie yra krikštyti, priėję Pirmos Komunijos ir tikriausiai buvo sutvirtinti, bet ilgainiui apsileido ir jų tikėjimas sunyko. Te padeda Dievas jums būti uoliais katalikais, gilinti savo tikėjimą skaitant knygas. Kaip sportininkai siekdami gerų rezultatų kasdien treniruojasi, panašiai reikia elgtis ir tikintiems žmonėms. Homilijos pabaigoje Jo Eminencija palinkėjo jaunimui Išlikti gerais Dievą tikinčiais žmonėmis.
Dėkojame gerb. parapijos klebonui kunigui Gintarui Pūrui už rūpestingumą, kantrybę ir nuoširdžią jaunimo sielovadą parapijoje bei visiems prisidėjusiems prie Sutvirtinimo šventės organizavimo.
Parapijos informacija
