Laidotuvės

„Laukiu mirusiųjų prisikėlimo ir būsimo amžinojo gyvenimo.“ Atsisveikindama su mirusiuoju, Bažnyčia jį „paveda Dievui“.
 
Plg. Katalikų Bažnyčios Katekizmas, 1601

AKTUALŪS KLAUSIMAI

  • Dėl parapijoje gyvenusiojo krikščionio laidotuvių laiko artimiesiems būtina susitarti su parapijos klebonu.
  • Atvykstant reikia turėti mirties liudijimą, žinoti mirusiojo tėvų vardus bei pavardes.
  • Bažnyčioje būtina laikytis pagarbios tylos ir išjungti mobiliuosius telefonus.
  • Į Mišias už mirusįjį prašome atvykti pusvalandį anksčiau, kad visi norintieji spėtų atlikti išpažintį. 
  • Pamaldų metu nedera be pateisinamos priežasties išeiti iš bažnyčios. Savo netinkamu elgesiu Mišiose, šarvojimo ir laidojimo vietose, parodote nepagarbą velionio artimiesiems.
  • Patartina velionį pagerbti keliais gėlių žiedais, o mirusiojo artimiesiems įteikti auką. Taip bus suteikta reikalinga parama, kurią artimieji galės panaudoti savo nuožiūra: išlaidoms padengti ar geriems darbams mirusiojo atminimui pažymėti.

BAŽNYTINĖS LAIDOTUVĖS

Svarbūs laidotuvių momentai: maldingas budėjimas prie mirusiojo, jo išlydėjimas iš šarvojimo vietos ir palydėjimas į kapines bei atsisveikinimas su mirusiuoju. Tačiau svarbiausia yra dalyvavimas šv. Mišiose, kurios aukojamos už mirusįjį.
Šv. Mišių auka, artimųjų malda, Išpažintis ir šv. Komunija mirusiojo intencija yra kilniausia dovana ir pagalba mirusiajam. Todėl šv. Mišiose už mirusįjį, kurios paprastai aukojamos laidotuvių dieną, kviečiami dalyvauti ir drauge melstis visi artimieji. Taipogi praėjus nuo mirties 30 d., pusei metų ir metams derėtų mirusiojo intencija dalyvauti šv. Mišiose.

Laidotuvių dalyviai, ypatingai artimieji ir šeimos nariai per Komuniją priimdami Kristaus Kūną, mokosi gyventi vienybėje su tuo, kuris „užmigo Viešpatyje”. Tikroji pagarba mirusiajam parodoma būtent einant išpažinties ir šv. Komunijos.
Laidotuvių procesijoje iš šarvojimo vietos į kapus visuomet pirmas eina žmogus, nešantis kryžių (jeigu yra, šalia jo nešama mirusiojo nuotrauka - portretas), o paskui kryžių – su gėlėmis po du/tris rikiuojasi laidotuvių dalyviai, kur maldingoje kelionėje einama iki kapo duobės. Jeigu nuo šarvojimo vietos iki kapų yra didesnis atstumas, procesijos dalyviams derėtų padaryti „gėlių taką”, kuriuo mirusysis būtų nuneštas iki automobilio. Kapuose vėl reikėtų visiems rikiuotis paskui kryžių eisenai iki kapo duobės.

Kryžiaus nešimui turėtų būti parinktas pats garbingiausias žmogus. O nuotraukos - portreto, nešimui giminaitis ar šeimos narys. Ir tai būtų ypatingos pagarbos ženklas mirusiajam, palydint jį į paskutiniąją kelionę. Taipogi, jei galimybės leidžia, artimiesiems procesijoje į kapus tiktų neštis degančias žvakes.

Visiems laidotuvių dalyviams reikėtų laikytis pagarbios, jautrios tylos. Laidotuvių apeigos tęsiamos kapinėse, todėl ypač ten privalu laikytis rimties ir susilaikyti nuo bereikalingų pokalbių (kapo duobės gylio, žemės ar parinktos vietos aptarinėjimo ir t.t.) ir ypatingai – nuo juokų.

Gatvėje sutikus laidotuvių procesiją, derėtų sustoti. Persižegnoti ar bent mintyse sukalbėti „Amžinąjį atilsį…” už mirusįjį, ir visiškai nesvarbu, kad jis kol kas nepažįstamas.

Kunigui baigus maldas prie kapo duobės, mirusiojo artimiesiems tiktų į kapo duobę įberti žiupsnelį žemių, tačiau labai nedera į duobę mesti gėlių ir jas užkasti. Nuskintas gėles tinkamiausia būtų pamerkti.

(plg. Vievio parapijos informaciją)
BAŽNYČIOS POŽIŪRIS Į PALAIKŲ KREMAVIMĄ

Bažnyčios kanonai nurodo, kad bažnytinės laidotuvės turi būti teikiamos tik tikintiems Bažnyčios mirusiesiems. Bažnyčios požiūris į palaikų kremavimą išreikštas Kanonų teisės kodekse: „Bažnyčia primygtinai pataria išlaikyti pamaldų paprotį laidoti mirusiųjų kūnus, tačiau nedraudžia kremavimo, nebent jis būtų pasirinktas dėl katalikiškai doktrinai prieštaraujančių priežasčių“ (kan. 1176 § 3). Kremavus palaikus, pelenai turi būti saugomi sakralioje aplinkoje, tai yra kapinėse, bažnyčioje ar kitoje tam skirtoje vietoje. Urnos saugojimas namuose neleistinas.

Salės šarvojimui Domeikavos bažnyčioje
Domeikavos bažnyčios rūsyje šiuolaikiškai įrengtos šarvojimo salės bei jaukios virtuvėlės.

Priimamam saugoti urnas iki laidotuvių dienos.