Krikšto sakramentas

Krikštas

Šventasis Krikštas yra viso krikščioniškojo gyvenimo pamatas, prieangis į gyvenimą Dvasioje, vartai į kitus sakramentus. Krikštu mes esame išlaisvinami iš nuodėmės ir atgimstame kaip Dievo vaikai; tapę Kristaus nariais, įsijungiame į Bažnyčią kaip jos pasiuntinybės dalyviai... 

Plg. Katalikų Bažnyčios Katekizmas, 1213
KAM TEIKIAMAS KRIKŠTO SAKRAMENTAS?
Krikštas – tai Dievo meilės ženklas ir besąlyginė Dievo dovana. Krikštyti žmogų galima bet kokio amžiaus, tačiau Bažnyčia siūlo tai padaryti nuo pat pirmųjų jo gyvenimo dienų.

Protauti sugebantis žmogus, maždaug nuo 7 m. amžiaus, gali būti krikštijamas tik savo noru ir tinkamai pasiruošęs – išmokęs bent svarbiausias maldas ir pagrindines tikėjimo tiesas. Kūdikiai krikštijami tik tada, kai bent vienas iš tėvų ar globėjų to nori, todėl, jei tėvai nesutinka ar nėra pagrįstos tikimybės, kad vaikas bus auklėjamas krikščioniškai, kūdikio krikštyti negalima.
Svarbu rengiantis Krikštui (krikštijant mažus vaikus):

 

  • Dėl vaiko Krikšto kreiptis į parapijos kleboną kunigą Gintarą Pūrą bažnyčios zakristijoje po Mišių (likus bent 2 savaitėm iki Jūsų numatytos Krikšto datos).
  • Dėl suaugusiojo Krikšto kreiptis į parapijos kleboną kunigą Gintarą Pūrą bažnyčios zakristijoje po Mišių. Pokalbyje dalyvauja pats norintysis pasikrikštyti.
  • Krikšto sakramentas teikiamas savoje parapijoje, tačiau esant svariai priežasčiai, galima krikštyti kūdikį, vaiką, suaugusįjį kitoje parapijoje ar bažnyčioje.
  • Registracijos Krikštui anketą atsisiųsti rasite mūsų interneto svetainės skyriuje ANKETOS IR PRAŠYMAI. Ateidami pas kunigą tartis dėl Krikšto datos ir laiko, atsineškite užpildytą registracijos Krikštui anketą.

 

KRIKŠTO VARDAS
Krikšto proga yra suteikiamas tėvelių (globėjų) ar paties krikštijamojo pasirinktas šventojo vardas. Pakrikštytasis paskiriamas Bažnyčios šventojo globai.
KRIKŠTATĖVIAI
Krikštijamąjį neša arba lydi krikštatėviai, kurie įsipareigoja jį dvasiškai globoti. Krikštas yra tikėjimo sakramentas. Kiekvienas tikintysis gali tikėti tik drauge su Bažnyčia. Tikėjimas, kurio reikalaujama Krikštui, dar nėra tobulas ir brandus, todėl jis turi būti ugdomas. Krikštijamojo ar jo krikštatėvio kunigas klausia: „Ko nori iš Dievo Bažnyčios?“ O jis atsako: „Tikėjimo malonės“. Po Krikšto visų pakrikštytųjų, kūdikių ar suaugusiųjų, tikėjimas dar turi augti. Kad Krikšto malonė išsiskleistų, svarbi tėvų ir krikštatėvių pagalba. 
Krikšto tėvais gali būti:
  • Vyresni nei 16 metų ir jau priėmę Krikšto, Sutvirtinimo ir Eucharistijos sakramentus.
  • Jei krikštatėviai vedę, turi būti priėmę Santuokos sakramentą.
  • Gali būti vienas krikšatėvis ir viena krikštamotė, arba abu kartu.
  • Nekatalikai krikšto tėvais būti negali.
KRIKŠTO SIMBOLIAI
Kryžiaus ženklas svarbus tam, kuris pripažįsta Jėzų Kristų, už visus žmones mirusį ir prisikėlusį, priima Tėvą, į žemę atsiuntusį savo Sūnų, ir atsiveria Šventosios Dvasios dovanoms.
Pašventintas vanduo tris kartus Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardu pilamas ant krikštijamojo galvos jungia su Kristaus mirtimi ir prisikėlimu. Krikštas neša mirtį nuodėmei ir dovanoja naują Dievo vaiko gyvenimą.
Katechumenų aliejumi patepama krikštijamojo krūtinė. Šis aliejus skirtas tik krikštą priimantiems žmonėms. Patepimo apeiga primena, kad nuo šiol Kristus bus krikščionio apsauga ir stiprybė, padės saugotis nuo piktojo pagundų, kurios braunasi į kiekvieno žmogaus širdį.
Krizmos aliejumi patepama pakrikštyto vaiko kakta. Tai išrinkimo ženklas, primena, jog kiekvienas krikščionis šiame pasaulyje yra kunigas, nes meldžiasi į Dievą už save ir kitus. Jis — karalius, besirūpinantis jam pavestaisiais ir pranašas, liudijantis Dievą kitiems.
Baltu drabužiu apgaubiamas pakrikštytas žmogus, byloja apie Dievo globą, naują, šviesų, džiaugsmingą gyvenimą, Jėzaus Kristaus šventumą, į kurį krikščionis įžengė.
Krikšto žvakė primena Kristų, kuris dovanoja naujo gyvenimo šviesą. Žvakė apšviečia tamsą, o Kristaus dovanotas tikėjimas — mūsų gyvenimą. Žvakė saugoma visą gyvenimą kaip priminimas, jog pakrikštytasis per žemės kelionę kviečiamas puoselėti tikėjimą, vengti nuodėmių tamsos.
KRIKŠTO APEIGOS
Apeigos pradedamos kryžiaus ženklu. Kunigas paklausia apie vardą, kurį šeima išrinko krikštijamajam. Iš anksto žmogui parenkamas krikščioniškas kokio nors šventojo vardas. Taip krikščionis visam gyvenimui gauna globėją ir krikščionišką gyvenimo pavyzdį.
Kunigas dešinės rankos nykščiu padaro kryžiaus ženklą ant vaikelio kaktos. Taip vaikelį palaimina tėvai ir krikštatėviai. Tada visi klausosi Dievo Žodžio. Kunigas trumpai pakomentuoja Šv. Rašto skaitinius. Paskui visi drauge meldžiasi už krikštijamąjį — atsiliepia į visuotinės maldos kreipinius. Po jos naujakrikštui prašoma šventųjų globos.
Katechumenų aliejumi patepama krikštijamojo krūtinė. Kunigas kviečia atsižadėti nuodėmių ir visokio blogio. Į kreipinius atsiliepiame: „Atsižadu!” Kunigas pakviečia išpažinti mūsų krikščioniškąjį tikėjimą. Į klausimus atsakome: „Tikiu!”.
Pačios krikšto apeigos — vandens užpylimas kaip ir panardinimas primena krikštijamojo palaidojimą Kristaus mirtyje, iš kurios prisikeliama su Kristumi atnaujintam gyvenimui. Tai gimimas iš vandens ir Dvasios, Dievo kaip gelbėtojo priėmimas, apsisprendimas gyventi kaip Viešpats moko.
Pakrikštytasis patepamas Šventąja Krizma, jam uždedamas baltas rūbas, uždegama žvakė. Drauge meldžiamasi Tėve mūsų malda, suteikiamas palaiminimas tėvams ir visiems apeigų dalyviams.
NAUDINGA ŽINOTI
Svarbu apeigose dalyvauti dėmesingai, sekti apeigų veiksmus ir kunigo žodžius. Nusifotografuoti galima ir vėliau. Dažnai tėvai ir krikštatėviai pradeda nejaukiai jaustis, kai vaikas pravirksta, visi puola raminti, neša žaislus jam. Reikia pasistengti nuraminti vaiką pamažu, atsargiai ir dėl to nesijausti negerai.
Taip pat dažnai tėvai nenori krikštyti vaiko, jei būna dar ir kitų krikštijamų vaikų. Krikštas suprantamas kaip tokia tyki, rami, privati šeimos šventė. Tačiau Krikštas juk nėra privati, o visos Bažnyčios šventė. 
Nuo pirmųjų amžių krikštijama buvo tikinčiųjų bendruomenėje, ypatingai sekmadienį, kur daug žmonių ir jie savo buvimu liudija, kad žmogus ateina į Bažnyčios bendruomenę.
Share by: