Sutvirtinimo sakramentas

Sutvirtinimas

Sutvirtinimo sakramentu (pakrikštytieji) tobuliau sujungiami su Bažnyčia, praturtinami ypatinga Šventosios Dvasios jėga ir todėl dar labiau įpareigojami, kaip tikri Kristaus liudytojai, žodžiu bei darbu skleisti ir ginti tikėjimą... 


 Plg. Katalikų Bažnyčios Katekizmas, 1285

PASIRENGIMAS SUTVIRTINIMUI

Kviečiame 15 metų ir vyresnius parapijiečius pasirengti Sutvirtinimui.


Spalio 13 dieną, sekmadienį po 12.00 valandos šv. Mišių vyks pirmasis susitikimas bažnyčioje. Laukiame jaunuolių ir jų Tėvelių.


  • Registracija vyksta nuo liepos 1 dienos iki rugsėjo pabaigos po šv. Mišių Domeikavos bažnyčios zakristijoje. Zakristija yra bažnyčioje.
  • Būtina atsinešti Krikšto ir Pirmosios Komunijos pažymėjimų kopijas.
  • Jei turite klausimų dėl pasirengimo Sutvirtinimui Domeikavos parapijoje, susisiekite su mumis. Pranešimo formą rasite čia: Kontaktai/Susisiekite
KODĖL REIKIA PRIIMTI SUTVIRTINIMO SAKRAMENTĄ?
Sutvirtinimo sakramento reikia tam, kad būtų paskatintas Krikšto malonės augimas. Jį priimantis žmogus labiau išgyvena Dievo vaiko pašaukimą, tvirčiau susivienija su Kristumi ir Katalikų Bažnyčia kaip tikinčiųjų bendruomene. Sutvirtintas krikščionis iš naujo atranda jam suteiktas Šventosios Dvasios dovanas, turi daugiau drąsos liudyti krikščionišką tikėjimą. Taip krikščionio gyvenime atbaigiamas Krikštas, išliejama Šventosios Dvasios malonė ir sieloje įspaudžiama neišdildoma žymė, sustiprinamas tikėjimas. Sutvirtinimas yra vadinamas „krikščioniškosios brandos sakramentu“. Todėl prieš šio sakramento priėmimą reikia pasitikrinti ir papildyti žinias apie krikščioniškojo tikėjimo tiesas. Šventosios Dvasios dovaną priimti dera tyra širdimi, todėl prieš priimant Sutvirtinimo sakramentą reikia atlikti Atgailos sakramentą. 
SUTVIRTINIMO GLOBĖJAS IR VARDAS

Patariama kiekvienam sutvirtinamajam turėti Sutvirtinimo globėją, kuris, kaip vyresnysis brolis, jį atvestų ir pristatytų vyskupui, o paskui padėtų ištikimai vykdyti Krikšto pažadus ir saugoti Šventosios Dvasios dovaną. Kad išreikšti glaudesnį Krikšto ir Sutvirtinimo ryšį, pageidaujama Sutvirtinimo globėju (globėja) kviesti vieną iš krikštatėvių. Jeigu būtų pasirenkamas kitas globėjas, tai jis turi būti tinkamas dvasiniu atžvilgiu šioms pareigoms atlikti ir turėti savybes, kurių reikalauja Kanonų teisė:

 

  • Būtų sulaukęs šešiolikos metų amžiaus.
  • Būtų priėmęs Sutvirtinimo ir Eucharistijos sakramentus bei gyvenantis katalikiškomis vertybėmis.
  • Nebūtų suvaržytas kokios nors uždėtos ar paskelbtos kanoninės bausmės.
  • Nebūtų sutvirtinamojo tėvas ar motina.
  • Sutvirtinamieji šalia Krikšto vardo pasirenka dar Sutvirtinimo vardą, kuris turi būti žinomo ir mylimo šventojo vardas. Pasirinktas šventasis visą gyvenimą bus krikščionio pavyzdžiu, primenančiu kaip galima liudyti Dievą ir tarnauti kitiems.

 

SUTVIRTINIMO SAKRAMENTO SIMBOLIAI
  • Raudona spalva — ugnies ir kraujo, karštos meilės ir aukos dvasios simbolis. Sekminių dieną ant apaštalų nusileido Šventoji Dvasia.
  • Patepimas šventąja Krizma — esminis Sutvirtinimo apeigų ženklas, per kurį krikščionis pažymimas Šventosios Dvasios antspaudu kaip visu gyvenimu atsidavęs ir priklausantis Dievui. Krikščionis yra pateptasis, Kristaus darbų tęsėjas. Kristus sakė, kad jis pažymėtas Tėvo antspaudu (Jn 6, 27), krikščionis taip pat juo paženklinamas. „Dievas mus ir jus sutvirtino ir patepė Kristui; Jis pažymėjo mus savo antspaudu ir siuntė į mūsų širdis Dvasios laidą“ (2 Kor 1,22).
  • Šventoji Krizma — Didįjį Ketvirtadienį vyskupo katedroje pašventintas kvapnus alyvų aliejus, skirtas patepti ką tik pakrikštytuosius, sutirtinamuosius ir šventimais Dievui pašvęstuosius — kunigus ir vyskupus. Patepimas ženklina išrinkimą gyvenimu ir darbais liudyti Kristų, taip skleisti tikėjimą, simbolizuoja Šventosios Dvasios jėgą, primena glaudesnį ryšį su Bažnyčia. Aliejus yra tvirtumo, džiaugsmo ir stiprybės ženklas.
SUTVIRTINIMO SAKRAMENTO APEIGOS
Sutvirtinamajam ir jo artimiesiems dar prieš apeigas dera pasimelsti specialia malda, per kurią labiau atsiveriama Šventosios Dvasios dovanoms. 
Sutvirtinimo sakramentas paprastai teikiamas Šv. Mišiose. Po Evangelijos skaitymo ir pamokslo vyskupas kviečia atnaujinti Krikšto pažadus. 

1. Vyskupas klausia:
Ar atsižadate piktosios dvasios, jos darbų ir vilionių?
Atsakome:
Atsižadu.

2. Vyskupas klausia:
Ar tikite į Dievą Tėvą visagalį, dangaus ir žemės Sutvėrėją?
Atsakome:
Tikiu.

3. Vyskupas klausia:
Ar tikite į Jėzų Kristų, vienatinį Jo Sūnų, mūsų Viešpatį, gimusį iš Mergelės Marijos, nukankintą ir palaidotą, prisikėlusį iš numirusių ir sėdintį Tėvo dešinėje?
Atsakome:
Tikiu.

4. Vyskupas klausia:
Ar tikite į Šventąją Dvasią, Viešpatį Gaivintoją, kuri jums Sutvirtinimo sakramentu bus suteikta?
Atsakome:
Tikiu.

5. Vyskupas klausia:
Ar tikite šventąją visuotinę Bažnyčią, šventųjų bendravimą, nuodėmių atleidimą, kūno iš numirusių prisikėlimą ir amžintąjį gyvenimą? 
Atsakome:
Tikiu.

6. Vyskupas liudija:
Toks yra mūsų tikėjimas. Toks yra Katalikų Bažnyčios tikėjimas, kurį skelbiame ir džiūgaudami Jėzuje Kristuje mūsų Viešpatyje. 
Atsakome:
Amen.

7. Vyskupas ištiesęs rankas meldžiasi už sutvirtinamuosius.
Po maldos atsakome:
Amen.

8. Kiekvienas sutvirtinamasis prieina prie vyskupo. Pristatantis sutvirtinamąjį (Sutvirtinimo tėvas ar mama) uždeda dešinę ranką ant sutvirtinamojo peties.
9. Vyskupas nykštį padažo Krizmos aliejuje, kryžiaus ženklu patepa sutvirtinamojo kaktą ir taria:
Šiuo ženklu priimk Šv. Dvasios dovaną.
Atsakome: Amen.

10. Vyskupas pasveikina:
Ramybė tau. 
Atsakome: Ir tau, Ganytojau.

Toliau skelbiami visuotinės maldos kreipiniai, Šv. Mišios vyksta įprasta tvarka.
Apeigos atliekamos šventiškai ir iškilmingai. Dalyvauti šiose iškilmėse kviečiami sutvirtinamųjų giminės, bičiuliai bei vietinės bendruomenės nariai, kad jie atstovautų visai Dievo tautai ir parodytų, kokius tikėjimo vaisius joje subrandino Šventoji Dvasia.